Kodėl vaikams reikalingos pareigos?

Keičiasi laikai, skiriasi kartos, požiūriai, tačiau pagrindinis tėvų tikslas išlieka tas pats – užauginti atsakingas ir savarankiškam gyvenimui pasiruošusias asmenybes. Būdų tai padaryti esti įvairių, tačiau vienas geriausių ir veiksmingiausių – pareigų namuose priskyrimas.
Dažnai tėvai, neįpareigodami vaikų atlikti tam tikrų pareigų ar buities darbų, galvoja, jog taip vaikui sukurs laimingą, pilnavertę vaikystę. Toks noras lepinti, myluoti, apgaubti rūpestingumu savo atžalas, žinoma, yra natūralus, todėl vis atrodo, kad vaikas per mažas pats apsirengti, pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį. Suaugusiųjų siekis viską padaryti už vaiką suprantamas, nes taip tiesiog greičiau, švariau ir paprasčiau. Tačiau ar tai naudinga pačiam vaikui?

1. Skatina savarankiškumą ir atsakomybę.
   Kuo daugiau pareigų vaikas įpratęs turėti namuose, tuo jam bus lengviau pradėti naują, savarankiškumo reikalaujantį, gyvenimo etapą už namų ribų. Pavyzdžiui, pradėjęs lankyti naują ugdymo įstaigą vaikas jau ir šiaip patiria stresą: jį supa nauja aplinka, žmonės, tvarka. Negana to, čia jis turės ir pirmą kartą savarankiškai užsitraukti užtrauktuką, apsiauti batus ar susiorientuoti, kuri pirštinė kuriai rankai dera. Jau anksčiau tai daręs namuose vaikas jausis kur kas stabiliau.
2. Ugdo teigiamus įpročius.
   Pavalgius nusinešti lėkštę, atsikėlus pasikloti lovą, pažaidus susitvarkyti žaislus – tai tik keletas pareigų, kurios ilgainiui taps naudingu įpročiu. Naudingu ir tais atvejais, kai jūsų vaikas vasaros stovykloje bus pripažintas tvaringiausiai mokančiu kloti lovą, ir tolimoje ateityje, pradėjus gyventi savarankiškai be tėvų.
3. Suartina šeimą.
   Turėdamas savo ir matydamas kitų šeimos narių pareigas, vaikas jaučiasi neatsiejama to dalimi ir visą šeimą supranta kaip vienetą. Atlikęs užduotį, vaikas žino, jog tėvai gali pasitikėti juo, o jis – tėvais. Tai neabejotinai stiprina šeimos tarpusavio ryšį.
4. Mokosi padėti kitiems.
   Tėvų džiaugsmas, kad vaikas imasi pagalbos buityje, padeda skatinti vaiko pasididžiavimą savimi. Tai ne tik ugdo teigiamus įgūdžius, bet ir empatiją aplinkiniams.
5. Mokosi priimti pagalbą.
   Kuomet visus buities rūpesčius tėvai prisiima tik ant savo pečių, vaiko pasąmonėje užsifiksuoja žinutė, jog viską reikia daryti dėl kitų: pasirūpinti aplinkiniais, dėmesį skirti tik kitiems, negalvojant apie save. Nors tai gali atrodyti kaip puikus, altruistiškas pavyzdys, šiame kontekste išnyksta mintys apie tai, ko reikia man pačiam: „Ar aš esu pavargęs ir man reikia poilsio? Gal man reikia pagalbos?“ Todėl nevenkite vaikui pasakyti: „Man šiandien buvo sunki diena ir aš pavargau. Prašau šiandien man padėti.“ Tai skatins ne tik vaiko empatiją, bet ir bus puikus pavyzdys, jog reikia pagalvoti ir apie save, pasirūpinti savimi ir prireikus paprašyti aplinkinių pagalbos.